Strapsniai:


Kuo mes kvėpuojame?

Kaip apsisaugoti nuo 150 ligų? Taisyklingas kvėpavimas. Kvėpavimo treniruotės.

Kuo mes kvėpuojame?

Įkvėpdami orą į plaučius mes įkvepiame maždaug  78,09 % azoto, apie 20,95 % deguonies, 0,9 % argono, 0,03 % anglies dvideginio, apie 0,01 % helio, kriptono, neono, ksenono ir kt. Iškvėpto oro mišinį sudaro 79,0 % azoto, 15,4 % deguonies, 0,9 % argono, 3,3-4,7 % anglies dvideginio, 1,0 % vandens garų, tiek pat helio, kriptono, neono, ksenono ir kt. Nieko nuostabaus, kad deguonies iškvepiame 5 % mažiau – jis sunaudojamas organizmo medžiagų apykaitoje.  Tuo tarpu anglies dvideginio žmogus iškvepia 150 kartų! daugiau negu įkvepia. Tai natūralu, nes CO2 gamina pats organizmas virškinant maistą ir t.t. Ar iš tiesų taip ir turi būti? Koks šių dujų vaidmuo organizme?

Anglies dvideginis (CO2) dar vadinama anglies dioksidas arba angliarūgštė ir jos junginiai vaidina labai svarbų vaidmenį organizmo gyvybingumui užtikrinti. Angliarūgštė dalyvauja natrio jonų pasiskirstyme audiniuose ir tuo pat metu reguliuoja nervų ląstelių jautrumą, veikia ląstelių membranos pralaidumą, daugelio fermentų aktyvumą, hormonų pasigaminimo ir jų fiziologinio efektyvumo intensyvumą, kalcio ir geležies jonų sąryšį baltymais.

Nuo anglies dioksido koncentracijos kraujyje priklauso virškinimo liaukų (seilių, kepenų, kasos), skrandžio gleivinės liaukų, veikiančių druskos  rūgšties gamybą, funkcionavimo intensyvumas. Nuo anglies dvideginio koncentracijos priklauso, kaip efektyviai deguonis patenka į visus audinius. Deguonies molekulei atsikabinti nuo hemoglobino audiniuose padeda būtent angliarūgštės dujos, kurių trūkstant hemoglobinas su deguonies molekule vėl sugrįžta į plaučius ir pašalinama iš organizmo, o audiniai jaučia deguonies trūkumą (hipoksiją).

Anglies dvideginis padeda palaikyti rūgštinę-šarminę pusiausvyrą organizme, dalyvauja baltymų biosintezėje, susidaryme amino rūgščių, kurios veikia medžiagų apykaitą. Šį sąrašą dar būtų galima tęsti, tačiau jau ir to, kas pasakyta, pakanka, kad nelaikytume anglies dvideginio paprastu „šlaku“, kurį reikėtų kuo greičiau pašalinti iš organizmo.

Žemiau paaiškinsime žalą, kurią sukelia per didelis (per daug intensyvus) angliarūgštės dujų (angliarūgštės skilimo produkto) pa(si)šalinimas iš organizmo.

Angliarūgštė – būtina žmogaus egzistencijos sąlyga, kuri atsirado istoriškai, kai atsirado gyvybė Žemėje. Remiantis šiuolaikinėmis pasaulėžiūromis, tai atsitiko prieš kelis milijardus metų. Mūsų planetos atmosfera tuomet buvo prisotinta anglies dvideginio (per 90,0 %), ir jis tapo natūralia gyvų organizmų statybine medžiaga. (Augalų biosintezės reakcija, kai įsiurbiamas anglies dvideginis, o išmetamas į atmosferą deguonis, žinoma kiekvienam moksleiviui). Oro sudėtis pamažu keitėsi, tačiau vidinės ląstelių darbo sąlygos, kaip ir anksčiau buvo lemiamos aukštos anglies dvideginio koncentracijos. Pirmieji Žemėje pasirodę gyvūnai, kurie maitinosi augalais, gyveno vis dėl to atmosferoje, kurioje dar buvo aukšta anglies dvideginio koncentracija. Todėl jų ląstelėse ir šiuolaikinių gyvūnų ląstelėse, kurios sukurtos genetinės atminties pagrindu, turi būti vidinė koncentracija 6-8 % angliarūgštės ir 1-2 % deguonies, o kraujyje – 7-7,5 % angliarūgštės dujų.

Augalai sunaudojo beveik visą oro anglies dvideginį, kurio pagrindinė dalis angliavandenių pavidalu kartu žūstant augalams pateko į žemę ir pavirto naudingomis iškasenomis (anglimi, nafta, durpėmis).  Šiuo metu ore yra apie 0,03 % anglies dvideginio ir apie 21 % deguonies. Tačiau normaliai gyvybingai organizmo veiklai ir toliau reikia, kad kraujyje būtų ne mažiau kaip 7-7,5 % angliarūgštės dujų, o alveolėse – 6,5 %. Gauti (pasiimti) jo iš išorės neįmanoma, nes jo atmosferoje beveik nėra. Žmonės ir gyvūnai jį gauna suvirškinus maistą, kadangi baltymams, riebalams, angliavandeniams sudegant deguonies pagalba audiniuose susidaro neįkainojamas anglies dvideginis – gyvybės pagrindas.

Taisyklingo kvėpavimo esmė, kvėpavimo menas yra gebėjimas beveik neiškvėpti anglies dvideginio, prarasti jo kuo mažiau. Šiuos reikalavimus atitinka jogos pratimai. Tačiau daugelio paprastų žmonių kvėpavimas – tai pastovi plaučių hiperventiliacija, per daug intensyvus anglies dvideginio pašalinimas iš organizmo, kuris laikomas priežastimi maždaug 150 sunkių susirgimų, neretai vadinamų civilizacijos ligomis, tarp kurių hipertoninė liga, aterosklerozė, išeminė širdies liga, bronchinė astma ir daugelis kitų.

Hiperventiliacija net per trumpą laiką (keliasdešimt minučių) gali iššaukti mirtį dėl to, kad organizmas neteks anglies dvideginio. Kiekvienas gali tuo įsitikinti pats: giliai ir dažnai pakvėpavus, ima svaigti galva, galima netekti net sąmonės. O jeigu žmogaus plaučiai ir toliau būtų vėdinami, pavyzdžiui, dirbtinio kvėpavimo aparatu, tai žmogus mirtų. Ir atvirkščiai, jei pakvėpuotume 5 minutes paviršutiniškai negiliai, užkirsdami kelią deguoniui patekti į plaučius, tai pajustume energijos antplūdį (kuri pirmuoju atveju sunaudojama oksidacijos procesui kompensuoti) ir savijautos pagėrėjimą. Netekęs sąmonės žmogus nustoja netaisyklingai kvėpuoti, kadangi nustoja valingai kontroliuoti šį procesą, kvėpavimas tampa negilus, ir tai sąlygoja fiziologinį procesą, kai iš organizmo pašalinama mažiau anglies dvideginio, žmogus vėl atgauna sąmonę.

Esant nuolatinei plaučių hiperventiliacijai dėl per dažno ir per gilaus kvėpavimo žmogus netenka anglies dvideginio daugiau negu leistina. Jeigu apsauginiai mechanizmai tinkamai nesuveikia, nervų sistema pervargsta, pažeidžiama vidinė organizmo rūgštinė-šarminė pusiausvyra, sutrinka medžiagų apykaita. Dėl to sumažėja organizmo imunitetas alerginiams, peršalimo ir uždegiminiams susirgimams, kaupiasi druskos, per daug didėja arba krinta svoris, pažeidžiamas vidinės sekrecijos liaukų darbas ir t.t., įskaitant ir auglių susidarymą

Kadangi anglies dvideginis yra gyvybiškai svarbus, dažniausia, kai jo per daug netenkama, organizmas įjungia apsauginius mechanizmus, neleidžiančius jam pasišalinti iš organizmo.

Jiems priskiriama:

- Kraujagyslių, bronchų ir visų organų lygiųjų raumenų spazmai,

- Kraujagyslių susiaurėjimas

- Gleivinės sekrecijos padidėjimas bronchuose, nosiaryklėje, adenoidų ir polipų susidarymas,

- Membranų sukietėjimas dėl cholesterino kiekio padidėjimo, sukeliantis audinių sklerozę,

- Skydliaukės funkcijos padidėjimas.

Visi šie faktoriai kartu su pablogėjusiu deguonies patekimu į audinių ląsteles dėl sumažėjusio anglies dvideginio kiekio kraujyje (Verigo-Boro efektas) sukelia deguonies badą, veninės kraujotakos pablogėjimą (su vėlesniu ir venų išsiplėtimu). Deguonies badas gyvybiškai svarbiuose organuose sukelia arterinio kraujo spaudimo padidėjimą, hipertoniją ir kvėpavimo centro suerzinimą ir sujaudinimą, kuris dar labiau padidina hiperventiliaciją, anglies dvideginio pašalinimą iš organizmo. Vainikinių kraujagyslių spazmai sukelia miokardo hipoksiją, padidina infarkto riziką. Smegenų arterijų spazmai sukelia galvos skausmą, galvos svaigimą, nemigą, galvos smegenų funkcijos sutrikimus, insultą. Kraujagyslių sklerozė didina jų trapumą, mažina elastingumą, pažeidžiama medžiagų apykaita, spartėja senėjimas. Visa tai hiperventiliacijos pasekmė, nuo kurios kenčia beveik visa žmonija. Kai kvėpavimas vėl tampa normalus, anglies dvideginio koncentracija organizme pasiekia normalų lygį, visos išvardintos patofiziologinės būsenos išnyksta. Jeigu kvėpavimo intensyvumas dar labiau sumažinamas, tai žmogui išsivysto ypatingas atsparumas, sveikatos potencialas, sudarantis sąlygas ilgaamžiškumui pasiekti.

Jogos pratimai mažina kvėpavimo intensyvumą ir didina anglies dvideginio kiekį organizme. Ir atvirkščiai, netaisyklinga gilaus kvėpavimo gimnastika, persivalgymas, gyvulinės kilmės maisto vartojimas (mėsa, žuvis, kiaušiniai, paukštiena, lašiniai ir t.t.), piktnaudžiavimas arbata, kava, kakava, šokoladu, cukrumi, rūkymas, alkoholinių gėrimų ir narkotinių medžiagų, daugelio vaistų vartojimas, perkaitimas, per ilgas lovos režimas, miegas (ypač ant nugaros), buitinės chemijos naudojimas, hipodinamija, nervinė-psichinė įtampa, stresai, azartiniai žaidimai, pernelyg aktyvus lytinis gyvenimas ir t.t. – didina kvėpavimo intensyvumą ir anglies dvideginio pašalinimą iš organizmo.

Nemaža dalis Jogos entuziastų neteisingai įsivaizduoja kvėpavimo fiziologiją, padarydami sau didžiulę žalą. Reikia tvirtai įsisąmoninti – hiperventiliacija ramybės būsenoje kenksminga! Reikia stengtis visą laiką kvėpuoti negiliai (kad kvėpavimas būtų nepastebimas, negirdimas) ir lėtai stengiantis maksimaliai ištęsti pauzes po kiekvieno iškvėpimo. Maksimalus tokios programos laikymasis duos žmogui sveikatą ir ilgaamžiškumą, o jos nepaisymas, gamtos dėsnių pažeidimas veda prie ligų ir ankstyvos mirties.

Gerai žinomas daktaro Buteiko metodas, kurio esmė yra ta, kad užsiėmimo metu dirbtinu būdu laikinai padidinama CO2 koncentracija kraujyje, sulaikant kvėpavimą ir iškvepiant, leidžia žmonėms, nevartojant vaistų, išsilaisvinti iš daugelio lėtinių ligų. Žinomi ir kiti metodai, pvz., Strelnikovos kvėpavimo mankšta,  Frolovo kvėpavimo treniruoklis, jogos kvėpavimo pratimai.

Tas, kuris panaudojo kokį nors metodą žino, kad reikia pakankamai  didelių valios pastangų kvėpuojant su sulaikymu. Todėl šie metodai taip ir nepateisino vilčių.

Atstatyti normalų CO2  kiekį, šiandien yra tobulesnis būdas – tai normalus kvėpavimas ,,Samozdrav” prietaisu. Kvėpavimas su „Samozdrav“ treniruokliu nereikalauja jokių valios pastangų, treniruotės esmė – kvėpavimas atmosferos oro ir žmogaus iškvėpto oro mišiniu, kuriame anglies dioksido koncentracija daugelį kartų didesnė, negu kvėpuojant paprastai. Kasdien treniruojantis 30-60 min., per keletą mėnesių C02 koncentracija padidėja arba tampa normali, todėl atsinaujina kraujagyslių tonusas, normalizuojasi kraujo spaudimas, širdies apkrova, pagerėja organų aprūpinimas krauju – taigi pašalinama pagrindinė hipertonijos ir išeminės širdies ligos priežastis.  Šis treniruoklis padeda apsisaugoti ne tik nuo insulto ir infarkto, bet išvengti, ar įveikti ir  daugelį kitų lėtinių ligų: bronchinę astmą, aritmiją, svaigimą, koordinacijos, virškinimo sutrikimus, nutukimą, aterosklerozę, osteochondrozę, artrozę, odos išbėrimus, nemigą, nuolatinį nuovargį, ankstyvą senėjimą ir kt., kadangi pagerėja kraujotaka, sustiprėja imunitetas, atsikuria pažeistos organų funkcijos.

,,Samozdrav” dėl savo unikalių galimybių deramai įvertintas sidabro ir dviem aukso medaliais išradimų Tarptautiniuose forumuose Briuselyje, Paryžiuje ir Maskvoje. 2002 m. sausio mėn.  kompleksas ,,Samozdrav”  buvo pristatytas ketvirtame Rusijos moksliniame forume ,,Rusijos kardiologijos tradicijos ir naujos 21 amžiaus kardiologijos technologijos” ir specialioje parodoje Maskvoje ,,Kardiologija –2002.”

Pagal užsienio spaudą parengė A. Zajančkauskas

 

Straipsnis perspausdintas iš  www.salus.lt