Strapsniai:


Tibeto medicina - tai mokslas, menas ir filosofija

Skirtingai, nei mūsų, Vakarų medicina, Tibeto medicina, žmogų laiko gamtos dalimi, o žmogaus kūną ir sielą – neatskiriamais. Tibeto medicina yra seniausia iki šiol praktikuojama medicinos rūšis, kuri sujungia svarbiausias Rytų medicinos tradicijas. Tai medicina, kuri buvo puoselėjama tūkstančius metų, o dabar sėkmingai dalijasi savo patirtimi su Vakarų pasauliu.
Tibeto medicina yra mokslas, menas ir filosofija. Tai mokslas, nes visa Tibeto medicinos teorija yra metodiška ir logiška, ji paremta žmogaus ir jo santykio su supančia aplinka supratimu. Tai menas, nes ligos diagnozavimas paremtas gydytojo kūrybingumu, įžvalgumu, sumanumu ir užuojauta. Tai filosofija, todėl, kad joje yra budizmo principų raktas – altruizmas, karma ir moralė.

Apie Tibeto mediciną

Tibeto medicina – tai iki šiol gyvas senovinis gydymo menas, kuriame sukaupta daug patirties, kaip gydyti šiandien itin dažnai pasitaikančias ligas – medžiagų apykaitos sutrikimus, lėtinius uždegimus, širdies ir kraujagyslių ligas ir t.t. Moderniausi tyrimai atveria Tibeto receptų paslaptis, o klinikiniai tyrimai įrodo, kad vaistai padeda nugalėti ligas.


Kodėl žmonės serga?

Ligos kilmės aiškinimas Vakarų ir Tibeto medicinoje labai skiriasi. Gamtos ir žmogaus ryšį Tibeto medicinoje perteikia 5 elementų (sa, chu, me, rLung, nam-kha) ir 3 pradų (tulžis, vėjas ir gleivės) teorija, sudaranti Tibeto medicinos pagrindą. Jei yra šių kūno energijos harmonija – esame sveiki.
Pasak budistinės Tibeto medicinos filosofijos, visos ligos kyla dėl nežinojimo. Nežinojimą lemia trys dvasios nuodai – neapykanta, godumas ir paklydimas. Trys dvasios nuodai sutrikdo darnią trijų kūno pradų – tulžies (tipa), vėjo (lung) ir gleivių (bedgen) pusiausvyrą. Tiek trys kūno pradai, tiek pats žmogaus kūnas susideda iš penkių subtiliųjų energijų (žemės, vandens, ugnies, oro ir erdvės). Šių penkių elementų energinės sistemos atsakingos už dvasios ir kūno gyvybingumą.
Sveikame kūne tarp šių pradų vyrauja pusiausvyra. Sveikata ypač priklauso nuo dvasinės pusiausvyros – jai sutrikus, sutrikdoma energinė pusiausvyra, kyla kūno liga. Nedoras elgesys, blogos emocijos, godumas, paklydimas – visa tai yra dvasios nuodai, kurių pasekmė – silpstanti sveikata, o galiausiai – liga. Tibeto medicinos gydymo metodai nukreipti į tai, kaip išlaikyti kūno pradus darnius.


Kaip gydomos ligos?

Tibeto medikai mano, jog ligos kyla dėl netinkamos mitybos ir gyvenimo būdo Anot jų, tiek besivystančiose, tiek išsivysčiusiose šalyse ligų priežastys yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su prasta mityba bei gyvenimo būdu. Šį teiginį įrodo tokios ligos, kaip alkoholizmas, pakilęs kraujospūdis ar širdies ligos.

Pirmasis žingsnis gydant Tibeto medicinoje yra ne vaistai, o paciento mitybos bei gyvenimo būdo keitimas. Vaistų skiriama tada, kai vien pakeisti elgesio įpročių nepakanka ir liga yra gerokai progresavusi.
Gydant pacientą siekiama atnaujinti išsiderinusią organizmo sistemų elementų pusiausvyrą ir taip iš pagrindų įveikti ligą. Tikri tibetiški vaistai yra daugiakomponenčiai. Gamindami vaistus tibetiečiai naudoja keletą tūkstančių vaistinių augalų rūšių, kelis šimtus mineralų, kai kurias gyvulinės kilmės žaliavas. Paprastai tibetiško vaisto sudėtyje yra nuo trijų iki keliolikos komponentų, tačiau yra susidedančių ir iš 160 dalių. Daugiakomponenčiai vaistai veikia stipriau nei iš vienos sudedamosios dalies, nes kiekviena vaistažolė veikia vis kitą ligos grandį ir taip sustiprina vaisto poveikį. Be to, mažesnės vaiste esančių pavienių medžiagų dozės rečiau sukelia šalutinius poveikius. Tibetiški vaistai dažniausiai yra miltelių, piliulių, tepalų ir aliejų pavidalu bei mums neįprastų formų – pavyzdžiui, gydomieji smilkalai. 

Tibeto ir Vakarų medicinos. Ar tai suderinama?
Tibeto medicina pamažu populiarėja ir Vakaruose. Svarbiausia tai, kad sugebėtume paimti iš Tibeto medicinos visa, kas yra naudingiausia, kuo galima papildyti Vakarų mediciną, juo labiau kad Tibeto medicinos metodikos neprieštarauja mums gerai pažįstamai – Vakarų medicinai. Per pastaruosius metus sukaupta daug žinių ir informacijos apie Tibeto medicinos saugumą, poveikį žmogaus organizmui, vartojamus vaistus ir kt. Įvairūs naujausi tyrimai parodo, kad Tibeto medicinoje vartojami vaistai yra naudingi gydant įvairias ligas ir gali papildyti Vakarų medicinoje vartojamų vaistų gretas, ypač skirtas tokioms ligoms gydyti, nuo kurių Vakarų medicinoje veiksmingų vaistų dar nėra. Šios dvi skirtingos medicinos rūšys ne tik suderinamos, bet ir gali sėkmingai papildyti viena kitą.

Tibeto medicina ir Šveicarija
Padedant Tibeto medicinai įsitvirtinti Vakarų pasaulio medicinos sistemoje bei padaryti ilgai kauptas žinias prieinamas vakariečiams, daugiausia nusipelnė Šveicarija. Šioje šalyje vaistų kontrolės tarnyba įteisino „Tibetiškų vaistų“ kategoriją. Be to, vienintelė farmacijos įmonė Europoje, gaminanti augalinius vaistus pagal Tibeto medicinos receptūras, „Padma AG“ taip pat yra įsikūrusi Šveicarijoje.
„Padma AG“ kompanijos tikslas – populiarinti tradicinę Tibeto mediciną bei įrodyti šio seno gydymo meno veiksmingumą pažangiais tyrimų metodais ir taip siekti jos visiško pripažinimo Vakarų pasaulyje. Viena svarbiausių šios veiklos dalių yra nuolatinis mokslininkų ir Tibeto gydytojų bendradarbiavimas. Tai skatina tarpusavio supratimą ir atskleidžia abiejų pusių galimybes. Šioje Šveicarijos įmonėje produktai gaminami pagal tarptautinius kokybės standartus ir eksportuojami į įvairias Europos šalis, JAV ir Kanadą. Tibetiškas žodis padma sanskrito kalba reiškia lotoso žiedą.
 

Ieva Žiūraitė

Straipsnis parengtas pagal oficialų H. H. Dalai Lamos Tibeto medicinos asociacijos puslapį 

"Sveikas žmogus" 2008 m. Nr. 2 


Tibeto medicina šiandienos pasaulyje
Šiandien greta klasikinės medicinos pas mus populiarėja alternatyvi vakarietiškajai Rytų medicina. Balandžio mėnesį Lietuvoje viešėjo ir paskaitas skaitė knygų apie Tibeto mediciną autorius ir bendraautoris iš Šveicarijos Herbertas ŠVABLAS. Su juo kalbamės apie Tibeto mediciną, jos ypatumus ir vietą šiuolaikiniame pasaulyje.

Kaip jūs apibūdintumėte Tibeto medicinos esmę? 
Tibeto medicinoje siekiama išlaikyti energijų pusiausvyrą organizme. Žmogus yra suvokiamas kaip gamtos dalis. Be to, skiriama vienodai dėmesio tiek fiziniams simptomams, tiek dvasinei sveikatai.
Tibeto medicina atrado būdą sukurti unikalius švelnaus poveikio mišinius, kuriuos sudaro daugybė augalų ir mineralinių medžiagų.
 

Ar Tibeto medicinos metodai yra moksliškai pagrįsti?
Taip, Europos ir Amerikos mokslininkai yra atlikę mokslinių tyrimų apie Tibeto medicinos vaistus aterosklerozei gydyti. Pirmoji tyrimo stadija yra laboratorinėmis sąlygomis (in vitro) atliekami bandymai su ląsteliniais modeliais, kurių metu galima ištirti galimus veiklius mechanizmus. Taip buvo įrodytas minėtųjų vaistų uždegimą slopinantis poveikis. Tolesnė stadija – klinikiniai tyrimai. Jų metu įrodytas antiaterosklerozinis vaistų veikimas.
 

Kaip Tibeto medicina yra paplitusi šiandien?
Šiais laikais Tibeto medicina yra gyvai praktikuojama Azijoje, Tibeto autonominiame regione (TAR), Vakarų Kinijos srityse, kurios anksčiau priklausė Tibetui, Mongolijoje ir kai kuriose Rusijos teritorijose (Buriatijoje, Kalmukijoje), taip pat Nepale, Mustange, Butane ir kai kuriose Indijos srityse.
Europoje, panašiai kaip ir kitose srityse, kurios nėra susijusios su Tibetu, per beveik 40 pastarųjų metų – nuo tada, kai ji buvo pradėta taikyti Šveicarijoje, susidomėjimas Tibeto medicina nepaliaujamai auga. Tibetietiški vaistai yra vartojami Šveicarijoje, Austrijoje, Danijoje, Lenkijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje, Lietuvoje ir Latvijoje, JAV ir Kanadoje.
 

Kodėl moderniosios medicinos dėmesį patraukė egzotiški Tibeto gydymo būdai?
Viena iš to priežasčių neabejotinai yra pranešimai apie sėkmingus pagijimo atvejus ir klinikinius tyrimus iš skirtingų šalių.
Augaliniai mišiniai, susidedantys iš daugelio komponentų, tradiciškai lavintam mokslininkui atrodo labai sudėtingi. Taigi kartais jie apstulbsta, atradę jų efektyvumą, netgi jei atskiros vaistažolės kiekis tibetietiškame mišinyje yra labai nedidelis, palyginti su standartinėmis vaistažolių dozėmis vakarietiškoje medicinoje.
Tibetietišką vaistą sudaro skirtingais poveikiais pasižyminčios sudedamosios dalys. Vienos jų suteikia vaistui pagrindinį poveikį, kitos papildo pagrindinių komponentų gerąsias savybes, trečios slopina šalutinius poveikius. Taip sukuriama visiškai nauja veiklioji medžiaga, ne tik turinti gydomųjų savybių, gerai toleruojama, bet ir sužadinanti organizme savireguliacijos procesus. Lėtinių ligų atvejais, kai jas sukeliančios priežastys gali būti įvairiausios, toks reguliuojamasis poveikis ypač svarbus.